Liepsnelė

Erithacus rubecula.

Liepsnelės yra sodininkú draugai Airijoje. Dirbant sode, o ypač šimtamečiuose soduose, užtenka tik pradraskyti žemę ir suskrenda iš visú kampú. Gali net ranka prisiliesti – nebijo visiškai. Tupi ant šakelės ar vaikštinėja šalia, laukia kol koks kirminas išlįs. Liepsnelė angliškai vadinama robin, red robin, redbreastVardai kažkaip nesiriša su realybe, nes krūtinės spalva neraudona ir vardas kaip žmogaus. Pasirodo, iki 15-o amžiaus niekas nežinojo tokios spalvos kaip oranžinė ar morkinė, kol pirmieji apelsinai nepasiekė Europos, tad pavadinimui buvo duota panašiausia raudona spalva. Viduramžiais buvo įprasta paukščiams duoti žmoniú vardus, tad šis paukštukas gavo robin vardá.

Ant Kalėdiniú atviručiú Airijoje dažnai vaizduojamos liepsnelės. Kodėl? Yra keletas paaiškinimú. 19-o amžiaus pirmoje pusėje Britanijoje, ir jos okupuotoje Airijoje, laiškanešiai pradėjo dėvėti raudonas liemenes, kaip uniformos dalį ir iškart gavo “raudonkrūčiú“ pravardę. Jú veikla suaktyvėdavo Kalėdiniu laikotarpiu, tad liepsnelės atvaizdas ant atvirutės tapo paštininkú simboliu.

Red robin.

Kas tiki legendomis, pasakojimas yra toks: kai Jėzus kentėjo ant kryžiaus, atskridusi liepsnelė skraidė aplink ir gražiai čiulbėjo mažindama skausmus. Beskraidant kraujo lašai užtiško ant krūtinės ir liko, tad nuo to laiko buvusios pilkos, liepsnelės tapo raudona krūtinėmis. Taigi, liepsnelės vaizdavimas ant Kalėdinės atvirutės simbolizuoja Jėzaus kančiá – mirtį – prisikėlimá (Kalėdos).

Redbreast.

Nepaisant jog tai gražus paukščiukas, liepsneliú gyvenimo trukmė tik 2 metai, tačiau realiai jos išgyvena 10 – 11 mėnesiú. Antriems metams gyventi lieka vos 5 – 6 individai iš visos pirmosios vados. Taip jau Gamtos sutverta, jog mitybos grandinėje liepsnelės atitenka plėšriems paukščiams. Kovoje dėl teritorijos žūva iki 10% paukštuku. Daug neišgyvena kai oro temperatūra staigiai nukrinta žemiau 0’C. Plius žmogaus veikla ir katės. Gera naujiena yra ta, jog šiuo metu jú populiacija tiek Airijoje, tiek Europoje sparčiai gausėja, tad liūdėti neverta 🙂

Nuotraukose: pasivaikščiojant gamtoje, prisėdome pasistiprinti ir užvalgyti. Iškart, aplink mus, pradėjo skraidyti liepsnelė. Numečiau ant žemės gabaliuká “daktariškos“ dešros. Liepsnelė mandagiai paklebeno pora kartu ir nuskrido. Nepatiko, nors kirminus lesa. Po keliú minučiú atskrido sanitaras ir be skrupulú likvidavo likusiá dešrá 🙂

Gamta tuščios vietos nemėgsta, tad be liepsneliú gamtoje tikrai būtú didelė tuštuma. Juk taip gražiai čiulba, tiek anksti ryte, tiek vėlai vakare jau saulei nusileidus. Jei tik yra galimybė – saugokite jas.

Sodininkú draugas laukia kirminukú.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: